Gydanti ir ugdanti kūrybos galia: mandalos meno terapijoje
Šiuolaikinis žmogus gyvena itin intensyvų, kupiną naujų galimybių gyvenimą. Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau stebimas persisotinimas, pasireiškiantis abejingumu, gyvenimo beprasmiškumo pojūčiu, agresija ir didėjančiu įvairių psichikos sutrikimų skaičiumi. Sudėtinga būtų įspėti visas galimas priežastis, tačiau viena iš jų greičiausiai yra šiuolaikinio žmogaus negebėjimas atsirinkti gaunamą gausią informaciją, prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir atrasti vis naujas savo egzistencijos, saviraiškos prasmes ir formas. Daugelis tampame vis didesni vartotojai ir vis mažesnis kūrėjai. Tai reiškia, jog daugiau imame nei duodame, tolstame nuo savo tikrosios prigimties. Kaip susigrąžinti pirmapradį vientisumą, kuo užpildyti atsirandančią dvasinę tuštumą?
Gelgaudiškio Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro bendruomenės nariai, dailės mokytojos Aldonos Virbauskienės iniciatyva, gegužės 7 dieną buvo pakviesti į teorinį - praktinį seminarą „Mandalų kūryba – terapinis dailės metodas ugdant emocijų ir/ar elgesio sutrikimų turinčius mokinius“. Seminaro vedėja - VŠĮ Kūrybos terapijos namų direktorė, psichologė, dailės terapijos ir dailės saviraiškos grupių vadovė Aušra Šūmakarienė, kuri dirba su raidos (autizmą, cerebrinį paralyžių, sulėtėjusią raidą), emocinių, adaptacijos sutrikimų turinčiais 2 -15 metų vaikais grupėse ir individualiai. Taiko smėlio, žaidimų, dailės terapijų metodus, konsultuoju tėvus.
Mandala – tai ją kuriančio žmogaus sielos veidrodis ir gydytoja. Pasak J. Kellogg, mandalą gali piešti kiekvienas, norintis susigrąžinti savo gyvybinę energiją bei atgauti dvasinę pusiausvyrą. Nesvarbu, kokią patirtį ar žinias turi piešėjas, svarbiausia yra pats kūrybos procesas, kuriame jis dalyvauja. Taigi, pabandėme nupiešti savo pirmąją mandalą - neskubėdami, leisdami piešiniui kurtis tarsi savaime.
|