Kovo 16-oji- Knygnešio diena

Knygnešio, kuris rizikavo savo gyvybe, slapta platindamas lietuvišką spaudą, puoselėdamas gimtąją kalbą ir skatindamas pilietiškumą Lietuvai nepalankiu lietuviškos spaudos draudimo metu, kuris tęsėsi 40 m. Tai labai daug. Tačiau Lietuva nepasidavė, išsaugojo savo kalbą, savo istoriją ir spausdintą knygą. Už mūsų laisvę ir mūsų kalbą buvo sumokėta milžiniška kaina. Per šiuos metus į žandarų rankas pakliuvo ir sunkiai nukentėjo apie 3000 su knygų platinimu susijusių asmenų. Per 40 metų į Lietuvą buvo atgabenta apie 5 mln. lietuviškų knygų, žurnalų ir kitokių leidinių. Supratę, kad knygos visgi kažkaip patenka į žmonių namus ir negalėdami sučiupti drąsiųjų knygnešių, pavergėjai turėjo atšaukti spaudos draudimą. Dar po keliolikos metų Lietuva paskelbė Nepriklausomybę.

Todėl norėdamos ugdyti kūrybingą, žingeidžią ir gebančią atskleisti savojo krašto knygnešystės svarbą Lietuvai asmenybę, centro pedagogės Lionė Gabartienė, Genė Žilinskienė ir Ilona Ignatavičienė organizavo respublikinio tęstinio projekto „Jie nešė šviesą ant pečių“, skirto Knygnešio dienai paminėti, VII-ąjį etapą „Knygnešystė mano krašte“. Projekto dalyviai rinko medžiagą apie savo krašto knygnešių veiklą, knygų platinimo tinklą, spaustuves, knygnešių gudrybes, rengė pristatymus, piešė piešinius, plakatus, keliavo knygnešių keliais, lankėsi muziejuose, sprendė kryžiažodžius, kūrė odes, koliažus, stilizuotas knygas knygnešiams, žiūrėjo meninius filmus, o sukurtus vykdytų veiklų pristatymus talpino „Facebook“ grupėje „Projekto „Jie nešė šviesą ant pečių" VII etapas „Knygnešystė mano krašte““.

Projekto organizatorės dėkoja visiems pedagogams ir jų ugdytiniams už dalyvavimą projekto „Jie nešė šviesą ant pečių" VII etape „Knygnešystė mano krašte“, kuriuo  paskatino mokinius prisiminti, pažinti savo krašto knygnešius, nes būtent ant jų pečių subrendo ir buvo išnešiota laisvės viltis. Tai jiems mes turime būti dėkingi, kad kalbame lietuviškai ir skaitome lietuviškas knygas. Gali būti, kad be knygnešių nebūtų buvę nepriklausomos Lietuvos ir galbūt šiandien Lietuva atrodytų visai kitaip.