Kelionė
„Geriau vieną kartą pačiam pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti.“
Spalio 5 dienos ankstyvą rytmetį, lydimi vis dar smagios šventinės penktadienio nuotaikos paminėjus Tarptautinę Mokytojų dieną, centro bendruomenė išvykome į kelionę po Mažąją Lietuvą. Mūsų kelionės tikslas ir noras- aplankyti ir susipažinti su Mociškių palivarku, bei Rambyno kalno istorija. Atvykus į Mociškių palivarką maloniai pasitiko šios gražios vietos šeimininkai Rasa ir Sigitas Stoniai. Jų harizma ir gebėjimas sudominti savo krašto istorija ir kultūra negali nesužavėti. Vien jau šeimininko apranga- mažlietuvio kostiumas (auliniai juodi batai, plačiabrylė skrybėlė, įliemenuotas vilnos paltas) – mus moteris be galo sužavėjo. Dar ir šišioniškių kalbą išgirdome, kur žodis „marška“, reiškia marškinius, „veizetuvės“- piršlybos, „gardyna“- užuolaidos, o žodis „snyderka“ buvo siuvėjos sinonimas. Na ir vaišingi šio krašto žmonės. Didelėje menėje skanavome valdininko pietus- šnicelį, kuris ruošiamas iš muštos kiaulienos ar veršienos mėsos, kucheną arba štrudelį, kitaip obuolių pyragą, bei gėrėme kafiją- gilių kavą. Tuo pačiu sužinojome kaip sumaniai senovėje šiame krašte buvo medžiojamos meškos. Pasistiprinę ir apžiūrėję lauko erdves patraukėme į rašytojo, filosofo ir švietėjo Vydūno apdainuotą Rambyno kalną:
Nemuns verkęs prie žolyno,
Jūron liejasi tolyn,
Šnabžda medžiuos ant Rambyno!
Ir ugnis vėl kyl aukštyn!
Štai šiomis eilėmis mus pasitiko Rambyno kalno vaidilute vadinama čionykštė Giedrė. Na ir išmanumas, bei žinios šios gidės. Kitaip net ir nepasakysi kaip tik „vaikščiojanti enciklopedija“. Be galo buvo įdomu klausytis šios moters pasakojimo apie istorines vietas, žymius šio krašto žmones, bei praeitį ir tuo pačiu žavėtis, kaip galima taip nepaprastai ir giliai mylėti savo kraštą. O ir čia sužinojome daug įmantrių žodžių. Tad atspėkit, kas skaitysite, ką reiškia žodis „purtikmangas“?
Toliau kelionę tęsėme M. Jankaus muziejuje, apžiūrėjome lauko paveikslų galeriją.
Ne veltui sakoma, kad gyvenimas nėra vien tik darbas ir namai. Kelionės reikalingos tarsi šventės, kurios ištraukia žmogų iš kasdienybės ir rutinos ir į gyvenimą įneša minčių, įspūdžių, gerų emocijų ir gilesnį bendrystės jausmą.