Vakaronė

Kai gruodis pabeldė į metų duris,

Tau tyliai šnabždėjo žvaigždėta naktis…

Stebuklų skrynelę pravėrė plačiai,

Pro langą įskridę dangaus angelai.

Advento vainiką nupynė širdis,

Ir angelo sparną paliko viltis,

Linkėjo daug laimės Baltoji Žiema,

Barstydama džiaugsmą, pas mus eidama…

                                    (Živilė Žostautienė)

      Prasidėjus gruodžiui, vis dažniau girdime žodį ADVENTAS. O  kas yra tas ADVENTAS, ką jis reiškia? Gruodžio 9 dieną apie tai kalbėjomės jaukiame Adventiniame  vakare, kurį eilėmis pradėjo 8 klasės mokinė Viltė. Angelo sargo giesmele vakarą praskaidrino socialinių įgūdžių ugdymo klasės mokinys Ramūnas, o jam akompanavo ir padėjo giedoti psichologo asistentas Antanas ir meninės veiklos mokytoja Audronė. Vakarą puošė mokinių gamintas didžiulis Adventinis vainikas ir dešimt mažų vainikėlių, kuriuos sukūrė mokiniai su klasių vadovais. Mokytoja Aušra priminė, kad Advento vainikas nėra tik graži stalo dekoracija: apskritimo forma simbolizuoja amžinumą, šviesą, šilumą ir gyvybę, kurią suteikia niekada negęstanti saulė ir  Kristaus pergalė prieš tamsybes ir mirtį. Deklamuodami eilėraščius, giedodami giesmeles, sakydami gražius palinkėjimus vieni kitiems mokiniai priminė, kas yra gerumas, meilė, atjauta ir stebuklo laukimas. Žvakių  šviesos skleidžiamoje ramybėje galvojome apie save ir kitus, mąstėme, kokius gerus darbus galėtume padaryti laukdami Kristaus užgimimo šventės.